Bendravimas yra vienas pagrindinių veiksnių, skiriančių, mus, žmones nuo gyvūnų. Esame socialiniai organizmai, kuriems bendravimo poreikis toks pats svarbus, kaip ir fiziologiniai (valgymas, miegas). Bendrauti reikia mokėti. To mokėmės nuo pat mažens iki pat savo gyvenimo pabaigos. Dėl to bendravimo įgūdžiai yra lavinami ir išmokstami.

Teko girdėti posakį „jis iš prigimties yra plepys“? Toks posakis taikomas itin komunikabiliam ir daug kalbančiam žmogui. Jis yra klaidingas, nes komunikabilumas yra socialinės aplinkos įtakotas veiksnys, o ne fiziologija. Šis žmogus nuo pat vaikystės buvo skatinamas laisvai reikšti savo jausmus ir mintis, todėl išsiugdė poreikį pasidalinti su kitais savo įspūdžiais ir potyriais. Palaipsniui tai tapo lyg ir savotišku įpročiu. Vieni čia įžvelgia teigiamų savybių, kiti – neigiamų, tačiau akivaizdu, kad tokie bendravimo įgūdžiai žmogui yra reikalingi ir naudingi.

Nauda pasireiškia mokėjimu bendrauti su kitais asmenimis siekiant tam tikros naudos. Čia prasideda įvairios bendravimo technologijos. Pavyzdžiui, kaip manipuliuoti žmonių, su kuriais bendraujame nuotaika, emocijomis ir kaip išpešti iš to naudos. Liaudiškai kalbant – kaip parduoti vieną ar kitą prekę. Jei iki šiol klausėte, apie ką čia kalba ir kur link lenkiame, tai dabar dėsime ant stalo kortas – bendravimo įgūdžiai yra svarbūs tam tikrų profesijų atstovams. Tai pardavėjai, šou verslo žmonės, žurnalistai TV ir radijo laidų vedėjai, politikai ir t.t. Šie žmonės iš bendravimo užsidirba sau pragyvenimui. Yra ir kita kategorija žmonių, kuriems bendravimas yra itin svarbu, nors tai ir nėra pagrindinė jų profesija. Pavyzdžiui, kirpėjas, pardavėja parduotuvėje, nekilnojamo turto agentas ir t.t. Visos profesijos, kurios susijusios su bendravimu ne su komandos nariais yra netiesiogiai susijusios ir su bendravimo įgūdžiais. Galiausiai trečioji kategorija žmonių, kurie dirba uždarose darbuose, kur tenka bendrauti tik su kolegomis. Jiems bendravimo įgūdžių lyg ir nereikia, tačiau kartais komandos darbas stringa būtent dėl nesugebėjimo tinkamai komunikuoti.

Grįžkime prie minties, kad bendravimo įgūdžiai nėra įgimti, o yra išlavinami. Kartais nutinka taip, kad labai geras specialistas sunkiai sugeba bendrauti ir dėl to patiria nemažai nepatogumų, o jo įmonė nėra patenkinta rezultatais. Tokiu atveju yra reikalingi specialūs kursai ir mokymai, kurių metu paaiškinamos įvairios bendravimo technologijos ir būdai, kaip nugalėti save ir pradėti tobulinti savo bendravimo sugebėjimus pačiam. Tam nereikia psichoterapeuto, užtenka žmogui parodyti, jog visi esame komunikabilūs, tik tai slepiame po kitomis savo charakterio savybėmis. Kas padėti žmogui susivokti, kokius lobius jis slepia savyje? Artiomas Šabajevas ir jo komanda iš Komandinis.lt.