Senstantis šuo tampa mažiau judrus, reikalauja mažiau dėmesio, be to, keičiasi augintinio mitybos įpročiai. Veterinarijos klinika teigia, kad senėjimo nulemti šuns organizmo pokyčiai aiškiausiai pastebimi augintiniui sulaukus 5–7 metų. Šiame amžiuje kinta šuns medžiagų apykaita ir imuninės sistemos funkcijos. Nors daugelis senėjimo simptomų yra neišvengiami, dalį jų galima sustabdyti, nustačius tinkamą mitybos planą.

Sveikatos sutrikimai, nulemti senėjimo

Senstantys šunys susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, kurių dažniausios yra odos ir kailio būklės pasikeitimas (kailis praranda savo švelnumą, tampa retesnis), raumenų masės sumažėjimas, artritas, dantų problemos, suprastėjusi imuninė augintinio sistema ir dažnos žarnyno problemos. Siekiant sulėtinti arba išvengti lėtinių ligų ir sumažinti sveikatos sutrikimus, augintinį būtina šerti vyresnio amžiaus šunims skirtu ėdalu. Beje, minėtasis ėdalas ir tinkamai parinktos jo porcijos padės palaikyti optimalų kūno svorį. Tai itin svarbus aspektas, kadangi daugelis vyresnio amžiaus šunų ima tukti (nors ir vartoja mažiau kalorijų) – augintiniui yra būtinas mažiau kaloringas ėdalas, kuriame būtų tinkamas baltymų kiekis, skirtas raumenų masės palaikymui.

Kuo ypatingas vyresnio amžiaus šunims skirtas ėdalas?

Kaip ir minėjome, vyresnio amžiaus augintiniams skirtas ėdalas išsiskiria mažesniu kalorijų kiekiu ir turi reikalingą kiekį baltymų. Be to, vyresnio amžiaus šunims būtinas ėdalas, kuriame būtų tinkamas omega-6 riebiosios rūgšties kiekis. Ši medžiaga būtina šuns kailio ir odos sveikatai. Veterinarijos klinika primena, kad senstančio šuns organizme sumažėja gerųjų ir augintinio organizmui būtinų bakterijų kiekis, o tai reiškia, kad padidėja rizika susirgti įvairiomis (kartais – itin sunkiai gydomomis) virškinamojo trakto ligomis – šuns ėdale turi būti pakankamas kiekis fruktooligosacharidų, kurie palaiko gerųjų bakterijų augimą.

Kada augintinį šerti vyresnio amžiaus šuniui skirtu ėdalu?

Turbūt esate girdėję, kad mažesni šunys gyvena šiek tiek ilgiau nei didesnės veislės augintiniai. Natūralu, kad tokie šuniukai pradeda vėliau senti. Kitaip sakant, šuns dydis ir svoris gali būti puikus atspirties taškas, padedantis priimti teisingą sprendimą. Veterinarijos klinika tvirtina, kad mažų veislių šuniukai, sveriantys mažiau nei 9 kg, vyresnio amžiaus šunims skirtu ėdalu turėtų būti šeriami sulaukę 7 metų. Šiai amžiaus grupei priskiriami ir vidutinio dydžio šunys, sveriantys nuo 9 iki 23 kg. Didelių veislių šunys, kurių svoris siekia 23–41 kg, vyresnio amžiaus augintiniams skirtu ėdalu turėtų būti šeriami nuo 6 metų. Labai dideli šunys, sveriantys daugiau nei 41 kg, – nuo 5 metų. Nepamirškite – jei norite pasirūpinti senstančio šuns sveikata ir gerove, privalote lankytis pas veterinarą ir atlikti reguliarias sveikatos patikros procedūras.